kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Kirčiavimas

Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės

Lietuvių kalboje kirčiuoti ilgieji skiemenys skirtinguose žodžiuose tariami nevienodai. Vienų žodžių ryškiau tariama kirčiuotame skiemenyje esančio ilgojo balsio ar dvigarsio pradžia (kója, vė́jas, kálnas, láukti), kitų – galas (lõpas, lė̃tas, bal̃nas, laũkas). Ilgojo skiemens tarimo moduliacija, padedanti skirti, atpažinti žodžius, vadinama priegaide. Įsidėmėtina, kad kirčiuoti trumpieji skiemenys priegaidės neturi.
Tvirtapradę priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio pirmoji dalis, o dvigarsio – pirmasis dėmuo. Rašte tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklu (
výras, krū́mas, móteris, tė́vas, lóva). Dešininis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum pirmojo dvigarsių dėmens (láisvė, láimė, láužas, léisti, sémti, lángas, kálnas, pi̇́enas, dúona). Įsidėmėtina, kad tvirtapradžiai mišrieji dvigarsiai il, im, in, ir, ul, um, un, ur bei tvirtapradis dvibalsis ui, taip pat tarptautiniuose žodžiuose esantys mišrieji dvigarsiai su trumpaisiais balsiais e, o rašte žymimi kairiniu kirčio ženklu (ti̇̀ltas, pi̇̀lnas, pi̇̀lkas, tvi̇̀rtas, pi̇̀rmas, li̇̀mpa, pi̇̀nti, pùlti, pùnktas, gùiti, tòrtas, hèrbas, kòmpasas).
Tvirtagalę priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio antroji dalis, o dvigarsio – antrasis dėmuo. Rašte tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu kirčio ženklu (
põnas, žvỹras, lė̃tas). Riestinis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum antrojo dvigarsių dėmens (pir̃kti, per̃las, žvai̇̃ras, kañklės, kar̃klas). Įsidėmėtina, kad ilgieji balsiai a, e ne dvigarsiuose visada kirčiuojami tvirtagališkai (nãmas, kãras, rãšo, gẽras, žẽmas, nẽša).
Lietuvių kalbos žinynas. Priegaidė.

Ar žinote, kad...